PASIRINK KAS TAU PATINKA

ARBA KREIPKIS I MUS

IR TAU PADĖSIME

REKLAMA:

Straipsniai temomis: navigacija, gps, žemėlapiai.

Galite atsiųsti savo įspūdžius ar straipsnius apie gps navigacinius prietaisus

gerasgps@gmail.com DĖKUI

Geocaching – Geo Slėptuvė „LOBIS“

Mėnulyje bus sava GPS sistema

Automobilius saugos vaizdo kameros su GPS

Artilerijos sviedinys su GPS – vienas geriausių JAV karinių išradimų

Navigacija - ant stiklo

JAV kuria 3 kartos GPS

Navigacijos technologijų dvikova: GLONAS prieš GPS monopolį

Iki 2010 m. pradės veikti kiniškas GPS

Europos navigacinė palydovinė sistema – nauda ne tik verslui, bet ir visuomenei

Pirmoji skaitmeninė „muilinė“ su GPS pasirodys birželį

ES patvirtino „Galileo“ projekto vykdymo reglamentą

Geografiniai duomenys ir jų atvaizdavimas GIS: 2.1 Geografinių duomenų ypatybės;2.2 Geografinių objektų padėties nusakymas

Geocaching – Geo Slėptuvė („LOBIS“),

 Geocaching (angl. “geo” – geografija, “cach” – slėptuvė)

Kas tai? Tai lobis ir ne vienas - jų pilnas pasaulis. Kam tai? Aktyviam laisvalaikio praleidimui, naujų puikių vietovių atradimui (informacijos apie jas gavimui). Galima tai pavadinti ir sportu, nes lobių galima ieškoti vaikštant, bėgant, važiuojant dviračiu ir kt. transporto priemonėmis.

Ko reikia, norint pradėti žaisti šį žaidimą? Reikia GPS prietaiso, užsiregistruoti www.geocaching.com svetainėje ir noro atrasti kažką naujo, patirti naujus išgyvenimus. Į GPS prietaisą parsisiunčiate kordinates, arba jas įsivedate rankiniu būdu, pasižymite užuominą, paskaitote apie vietovę ir pirmyn - ieškoti naujų iššūkių. Mėgstantiems aktyvų laisvalaikį ir turintiems noro ir valios atrasti kažką naujo, tai tikrai turėtų patikti.

Iš vienos pusės, gali pasirodyti, kad su GPS prietaisu ateinate į vietą ir pasiimte “lobį”, kas čia tokio. Deja ne viskas taip lengva, nes tas, kuris jį paslėpė, tikrai pasistengė, kad jūs iš karto jo neaptiktumėte, be to GPS imtuvas veikia nuo kelių iki keliolikos metrų tikslumu. Lapuočiai medžiai, daubos, aukšti pastatai silpnina signalo priėmimą, didėja paklaida, kartu padidėja ir lobio ieškojimo spindulys, tenka pamąstyti, kur jis galėtų būti. Kartais reikia gerai pagalvoti, kaip pasiekti lobį, juk nevisada GPS prietaise būna sužymėti smulkūs laukų, miškų, parkų keliai, takeliai. O kas, jei priėjote upę ne iš tos pusės, o tiltas kažkur toli…

Kur slepiami „Lobiai“? Pačiose įvairiausiose vietose: stengiamasi paslėpti, kad jų  atsitiktinai nerastų tas, kas neieško. Nuo medžių drevių, šaknų, uolų iki miesto statiniuose esančių plyšių ar konstrukcijų. Nemažai lobių yra paslėpta Kauno fortuose. Mūsų žiniomis virš dešimt.  Vilnius turtingesnis „lobiais“ miesto centre, parkuose.

Ar šis žaidimas mokamas? Šis laisvalaikio praleidimo būdas – žaidimas - nėra mokamas, jums kainuos tik transportas keliaujant iš vienos slėptuvės į kitą. Tačiau pasirinkę dviratį, arba keliaudami pėsčiomis galėsite nemokamai pasidžiaugti praleistu laiku.

Šiuo ekonominio sunkmečio laikotarpiu šis laisvalaikio praleidimo būdas turėtų tapti populiaresnis Lietuvoje.

Pagal (2008.XII mėn.) svetainės www.geocaching.com duomenis šiose šalyse „lobių“ yra:

Lietuvoje - 418

Latvijoje – 542

Estijoje – 812

Lenkijoje – 177

Daugiausiai „lobių“ turinčios Europos šalys:

Vokietija – 19418

Anglija – 18417

Olandija - 15278

Liuksenburgas - 12143

Šveicarija – 10115

Iki 2003 m. Lietuvoje, anot pasaulinio geocaching puslapio, buvo paslėptas tik vienas lobis ir tas pats....esto! Kai tie patys estai jų turėjo net 75. Padėtis keičiasi, šiai dienai Lietuvoje galime ieškoti arti pusės tūkstančio lobių. Žvelgiant į praėjusius kelis metus galima tikėtis, kad ateityje užsukę į kurį nors Lietuvos miestą  ar rajoną, galėsime smagiai praleisti laiką beieškant lobių, tuo pačiu aplankant dar nežinomas nuostabias vietas.

Kaip atsiranda „lobiai“? „Lobį“ galite paslėpti ir Jūs, jei manote, kad ta vieta yra įdomi, ir lobio ieškotojas patirs džiaugsmą ir ieškodamas lobio, ir susipažindamas su nauja vieta. Visa tai galima atlikti užsiregistravus www.geocaching.com svetainėje.

Ką reikia daryti radus lobį? Suradę „lobį“, jame esančiame lapuke ar knygutėje įrašykite savo vardą ir trumpą komentarą; paimkite iš dėžutės vieną daiktą, o jo vietoje rekomenduojama palikti panašios vertės kitą daiktą. Taip lobis išlaiko vertę ir suteika džiaugsmo vėliau ateinantiems „lobių“ ieškotojams.

Kokio dydžio būna „lobių  skrynios“?  Lobiai būna įvairių dydžių, dažniausiai skirstomi į „MICRO“ – tai Lietuvoje populiarios 35mm dėžutės nuo skaidrių juostų. Jos dažniausiai slepiamos mieste, nes pritvirtinus magnetą galima lobį primagnetinti prie metalinių konstrukcijų, arba tiesiog dėl nedidelio dydžio iterpti į mažą ertmę. „SMALL“ tai nedidelės dėžutės specialiai pagamintos šiam tikslui, arba pritaikytos nuo maistui skirtų laikyti plastikinių pakuočių. Jos populiariausios už miesto esančiose gražios gamtos ar įdomių statinių prieigose. Tai populiariausi Lietuvoje „lobiai“, yra daug kitų variantų, apie kuriuos galite pasiskaityti www.geocaching.com svetainėje.

Šį žaidimą žaidžia ivairaus amžiaus žmonės, šeimomis, po vieną, su draugais, komandomis… Jo didelis privalumas tas, kad galite žaisti, kada norite, kiek norite, su kuo norite, kur norite;  yra tik kelios taisyklės – nesunaikinti lobio, vietoj paimto daikto palikti panašios vertės daiktą, lobį padėti į tą pačią vietą, stengtis, kad pašaliniai nenužiūrėtų, nes jiems gali kilti noras ateiti į slėptuvę ir pasisavinti jos turinį. Nerekomenduojama į slėptuvę dėti maisto, nes laukiniai,o kartais ir naminiai gyvūnai suranda ir sunaikina „lobį“.

Kviečiame pas mus įsigyti GPS navigacinį prietaisą ir gauti išsamią konsultaciją Jus dominančiais klausimais.

Į viršų

Iki 2010 m. pradės veikti kiniškas GPS

Oficialių Kinijos atstovų teigimu iki 2010 m. pradės veikti Kinijos palydovinės navigacijos sistema, aprėpsianti visą Azijos teritoriją, pranešė „Space.com“.

Kol kas Pekinas „Compass/Beidou“ pavadintos palydovinės navigacijos sistemos detalių neatskleidžia. Pranešama tik tiek, kad ji bus „visiškai suderinama“ su amerikietiška GPS, europietiška „Galileo“ ir rusiška „Glonass“.

Kiniška navigacijos sistema galės naudotis visi norintys, tačiau, pasak Kinijos atstovų, bus numatytas ir užšifruotas ryšio kanalas autorizuotiems vartotojams, greičiausiai kariškiams.

Būsimoji Kinijos navigacijos sistema nepatinka Kinijos kaimynei Japonijai. Ši kuria nuosavą palydovinės navigacijos sistemą „Quazi Zenith Satellite System“. Ji bus sudaryta iš trijų aukštoje elipsinėje orbitoje skriejančių ryšių palydovų.

Pasak „Space.com“, iki 2015 m. aplink Žemę iš viso suksis beveik 120 navigacinių palydovų.

Informacijos šaltinis:www.elektronika.lt

Į viršų

Europos navigacinė palydovinė sistema – nauda ne tik verslui, bet ir visuomenei

Europos Parlamentas (EP) nusprendė finansuoti GALILEO projektą, sudarysiantį rimtą alternatyvą amerikietiškajai GPS.

Kaip sakė EP narys Šarūnas Birutis, Europa siekia turėti alternatyvą šiuo metu populiariausiai vietos nustatymo sistemai – amerikietiškajai GPS, kuri buvo sukurta pirmiausia kariniais tikslais. Todėl civilius gyventojus pasiekiančio signalo tikslumas ribojamas ir nėra visiškai patikimas. „Dėl šių priežasčių ES siekia turėti savą: tikslią, patikimą ir saugią sistemą. Jos vartotojai papildomų išlaidų nepatirs, nes daugelis imtuvų galės naudotis abiejų navigacijos sistemų palydovais“, – teigė europarlamentaras.

GALILEO yra Europos navigacinė palydovinė sistema, sudaranti galimybę teikti paslaugas tiksliai objektų vietai nustatyti. Dvigubo radijo dažnio standartas leis metro tikslumu aptikti objekto vietą realiu laiku. GALILEO – tai bendras Europos Sąjungos ir Europos kosmoso agentūros projektas, tiesa, šiek tiek vėluojamas įgyvendinti. Planuota, jog GALILEO sistema galėsime naudotis jau 2008 m. pradžioje, tačiau parengiamieji darbai užtruko. Daugiausia ties minėto projekto teisėkūra dirbo EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas. „Jei ne šio komiteto narių diskusijos ir atkaklios pastangos, finansavimas nebūtų skirtas ir Europai ypač svarbi navigacinė sistema nebūtų įgyvendinta“, – teigė šio komiteto narys Šarūnas Birutis.

Europos pasaulinės navigacijos palydovinę sistemą (GNSS) turėtų sudaryti dvi programos: EGNOS ir GALILEO. EGNOS – tai regioninė sistema, kurią įdiegus būtų pagerintas GPS signalų priėmimas, taigi palydovinės navigacijos naudotojams teikiama geresnės kokybės paslauga. GALILEO programą sudaro 30 palydovų sistema ir su jais susijusi antžeminė kontrolės infrastruktūra. Tai civilinis projektas, alternatyvus JAV Pasaulinei vietos nustatymo sistemai ir Rusijos GLONASS. Abi šios sistemos buvo sukurtos kariniais tikslais ir finansuojamos karinių struktūrų. Šiuo metu orbitoje skrieja „Giove A“ ir „Giove B“ palydovai.

Pasak Š. Biručio, Europos navigacijos sistema teiks naudą ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, o taip pat ir visuomenės saugumui. GPS padės išvengti automobilių spūsčių, gelbės aptinkant taršos zonas. EGNOS ir GALILEO sistema naudotųsi logistikos įmonės, gelbėjimo ir paieškos tarnybos, mokslo ir inovacijų įmonės, negalią turintys ES piliečiai, karo pramonė. EGNOS ir GALILEO sistemos palengvintų topografinę miestų plėtros bei žemės sklypų, telekomunikacijos ir elektros tinklų priežiūrą.

ES valstybėse narėse turi būti įkurta Europos civilinės palydovinės navigacijos sistemos GALILEO priežiūros agentūros būstinė, kurią didžiausią norą turėti pareiškė Slovėnija ir Čekija. Didelį susidomėjimą parodė ir kitos ES valstybės. 2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu projektui skirti 3,4 mlrd. eurų bus naudojami ne tik GALILEO, bet ir GPS signalų priėmimą Europoje gerinančios EGNOS sistemai sukurti. Europos palydovinės navigacijos sistema turėtų pradėti veikti 2013 m. pabaigoje.

Informacijos šaltinis:www.elektronika.lt

Į viršų

Pirmoji skaitmeninė „muilinė“ su GPS pasirodys birželį

Taivano bendrovė „Altek“ pristatė pirmąjį pasaulyje kompaktišką skaitmeninį 8 megapikselių raiškos fotoaparatą su GPS imtuvu, automatiškai koordinačių žymomis (geotaggs) pažymintį visas padarytas nuotraukas, pranešė „PC World“.

Kompanijos teigimu, šis pirmasis kompaktiškas skaitmeninis fotoaparatas rinką pasieks birželio mėnesį. „PC World“ pastebi, kad ir anksčiau kai kurie GPS įrenginiai turėjo fotografavimo galimybę, kita vertus, GPS imtuvai jau buvo naudojami kai kuriose aukščiausios klasės fotokamerose. Tad „Altek“ naujovė iš tiesų bus pirmoji pasaulyje kišeninė „nusitaikyk ir spausk“ tipo fotokamera (vadinamoji „muilinė“) su GPS imtuvu.

Pranešama, kad, išskyrus GPS funkcijas, kitos fotoaparato galimybės bus standartinės. Nuotraukos bus automatiškai sužymėtos GPS žymomis, tad jas galės atpažinti „Google Earth“, „Google Maps“ ar „Flickr“. Peržiūrint nuotraukas fotografavimo vieta bus pažymėta į žemėlapį įsmeigta vėliavėle.

„Altek“ gamina techniką pagal kitų bendrovių užsakymus ir nenaudoja savo prekės ženklo, tad kol kas neaišku, kaip bus pažymėta ši jos naujovė.

Informacijos šaltinis:www.elektronika.lt

Į viršų

ES patvirtino „Galileo“ projekto vykdymo reglamentą

ES šalių transporto ministrai patvirtino Europos palydovinės navigacijos projekto „Galileo“ įgyvendinimo reglamentą, pranešė BBC.

Tai reiškia, kad jo vykdytojai galės naudotis 2007 m. ES jam skirta 3,4 mlrd. eurų parama kosminiams laivams, palydovams, antžeminėms stotims ir kitiems objektams statyti. Rangovų konkursai „Galileo“ projektui įgyvendinti turi būti baigti iki šių metų gruodžio. Europos palydovinės navigacijos sistema turėtų pradėti veikti 2013 m. pabaigoje.

„Galileo“ iš pradžių buvo kuriamas kaip JAV valdomos GPS sistemos konkurentas, tačiau, iš visko sprendžiant, veiks kaip GPS papildanti sistema. „Galileo“ pagerins palydovinės navigacijos tikslumą ir sutrumpins sinchronizuojančių signalų vėlinimą.

Europos Komisija atsisakė Europos aerokosminės pramonės ir telekomunikacijų bendrovių susivienijimo, ketinusio imtis „Galileo“ vykdymo, paslaugų, nes nepavyko susitarti dėl projekto finansavimo sąlygų. Galiausiai buvo nuspręsta finansuoti „Galileo“ vien tik iš ES surenkamų mokesčių, kurie būtų skirti žemės ūkiui ir moksliniams tyrimams.

ES Transporto tarybos prezidento, Slovėnijos transporto ministro Radovano Zerjavo teigimu, „Galileo“ projekto įgyvendinimas padės sukurti ES daug darbo vietų. Pasak jo, projektui skirti 3,4 mlrd. eurų bus naudojami ne tik „Galileo“, bet ir GPS signalų priėmimą Europoje gerinančios „Egnos“ sistemos kūrimui.

Informacijos šaltinis:www.elektronika.lt

Į viršų

Geografiniai duomenys ir jų atvaizdavimas GIS

2.1 Geografinių duomenų ypatybės

Realus pasaulis yra per daug sudėtingas, kad informacinėje sistemoje būtų atvaizduotas visas jo modelis, todėl turi būti atrenkami atskiri jo aspektai, kurie naudojami konkretiems GIS taikomiesiems uždaviniams spręsti. Pasirinkus konkrečią taikymų sritį, kitas uždavinys yra išskirti reikiamus elementus ir surinkti informaciją apie jų padėtį bei savybes. Šie elementai skirsis savo dydžiu, spalva bei piešinio elementais, matavimų lygmeniu ir reikšmingumu. Jie galės būti tiesiogiai išmatuojami naudojant atitinkamus prietaisus tiesiogiai, nufotografuojami iš dirbtinių Žemės palydovų, skriejančių šimtus kilometrų atstumu nuo dėmesio objektų, surenkami lauko darbų metu ar skaitmeninami iš žemėlapių ar kitų dokumentų, sukurtų prieš daugelį metų. Surenkamų duomenų ypatumai nulemia ne tik tai, kaip jie vėliau atvaizduos Žemę GIS duomenų bazėje, bet ir kiek efektyvi bus analizė bei analizės rezultatų interpretavimas. Žemėlapis (tiek popierinis, tiek skaitmeninis) yra lengviausiai suprantama grafinė realaus pasaulio reprezentacija. Žemėlapyje atvaizduoti objektai, nesvarbu, ar jie yra natūralūs, ar dirbtiniai, yra vadinami žemėlapio elementais arba tiesiog elementais. Kiekvienam žemėlapio elementui būdinga padėtis, geometrinė forma ir simbolika, perteikianti vieną ar kelias jo aprašomąsias charakteristikas. Žemėlapio elementų padėtis daugiau ar mažiau atspindi jų tikrąją padėtį Žemės paviršiuje. Kadangi Žemės forma yra sutapatinama su sfera, o dauguma žemėlapių yra plokšti, visados bus tam tikrų elementų padėties žemėlapyje iškraipymų (tai aptariama kituose šios metodinės priemonės skyriuose). Realaus pasaulio objektai žemėlapyje yra perteikiami naudojant tris pagrindines geometrines formas: taškus, linijas bei plotus. Kai kuriems objektams atvaizduoti gali būti pasitelkiama erdvinė apimtis (2.1 pav.). Visos geometrinės formos gali būti panaudotos perteikti objektų padėtį arba apibendrinti jų išsidėstymą erdvėje.

• Nominalūs atributai. Jie tik identifikuoja, atskiria objektus, pavyzdžiui: medžių rūšis, žemės dangos tipas, namo numeris ir pan. Nors nominalas gali įgauti skaitinę išraišką, tačiau aritmetinės operacijos su jais neturi prasmės (nesudėsite dviejų asmens kodų).
• Eilės atributai. Jie išreiškia tam tikrą reikšmių eilę ar seką, tačiau tiesiogiai nenusako skaitinių skirtumų tarp pozicijų, pavyzdžiui: didelis, vidutinis, mažas dirvos erozijos pavojus. Aritmetinės operacijos su tokiais atributais mažai prasmingos, vidurkio skaičiavimas neturi prasmės, tačiau mediana prasminga.
• Intervalai, pavyzdžiui: temperatūra laipsniais C. Skirtumai prasmingi: 30 skiriasi nuo 20 tiek, kiek 10 nuo 20, tačiau santykis neturi prasmės – 20 tai nėra dvigubai šilčiau nei 10.
• Santykio arba diskretūs (ratio) atributai. Jų tarpusavio santykis prasmingas, pavyzdžiui, svoris – 100 kg yra dvigubai sunkiau nei 50 kg.
• Cikliniai atributai, pavyzdžiui: vėjo kryptis, šlaito ekspozicija, optimali vandens tėkmės kryptis. Tokiems atributams valdyti ir analizuoti yra taikomi specialūs metodai, nes bendruoju atveju 359 ir 1 laipsnių aritmetinis vidurkis gautųsi 180, o tai yra visiškai neteisinga.

Dar viena geografinių duomenų charakteristika – geografinių objektų erdviniai ryšiai. Jie paprastai būna įvairiapusiai, sudėtiniai ir labai svarbūs. Pavyzdžiui, norint įvertinti kiekvieno miško taksacinio sklypo vandens apsauginę funkciją, nepakanka žinoti vien tik sklypų bei vandens telkinių padėtį. Būtina nusakyti kiekvieno sklypo padėtį vandens telkinio atžvilgiu, t.y. turi jie bendrą ribą ar ne, kiek toli kiekvienas sklypas yra nuo upės ar ežero ir pan. Popieriniuose žemėlapiuose šie ryšiai dažniausia nustatomi intuityviai, tačiau kompiuterinėse GIS jie nusakomi matematine išraiška. Duomenų bazėse nėra būtina kaupti visą informaciją apie visus galimus erdvinius ryšius – GIS nustatomi tik kai kurie esminiai ryšiai, o visi kiti apskaičiuojami analizės metu. 

Į viršų

2.2 Geografinių objektų padėties nusakymas

Geografinės informacinės sistemos bus veiksmingos, jei geografinių elementų savybėms – jų padėčiai, atributams bei egzistavimo laikui – suteiksime konkrečias reikšmes, kurios bus vienodai suprastos visų su GIS komunikuojančių žmonių. Beveik visas pasaulis naudoja vieningą kalendorių bei laiko sistemą, todėl praktiškai nekyla problemų, susijusių su šia geografinių elementų savybe (neesminių keblumų gali sudaryti tik skirtingos laiko zonos, skirtingi mėnesių pavadinimai pasaulio kalbose, perėjimas prie žiemos/vasaros laiko, ar tokios metų skaičiavimo sistemos, kaip, pavyzdžiui, klasikinė japonų, kai metai skaičiuojami nuo imperatoriaus valdymo pradžios ir pan.). Iš principo laikas yra neprivalomas komponentas GIS, o nenusakius geografinių objektų padėties GIS neegzistuotų.

Geografinių objektų padėties nusakymas privalo būti:

• Unikalus, t.y. informacija siejama tik su viena padėtimi. Pavyzdžiui, Studentų g. 13, LT-53362, Akademija, Kauno rajonas, Lietuva – visame pasaulyje tėra tik vienas toks pastatas. Geografinių objektų padėties unikalumas neprivalo būti globalus. Pavyzdžiui, Savanorių prospektas yra ir Vilniuje, ir Kaune, bet tik vienas konkrečiame mieste, o pavadinimas “Šveicarija” priklausys nuo konteksto – tai gali būti tiek valstybė Europos centre, tiek kaimas Jonavos rajone.
• Standartizuotas, t.y. skirtingi vartotojai turi vienodai suprasti padėties nusakymą. Todėl aukščiau pateikiamame pavyzdyje nuosekliai išdėstome gatvės pavadinimą, namo numerį, pašto indeksą, gyvenvietės, administracinio rajono ir šalies pavadinimus.
• Stabilus laike, t.y. padėtis šiandien turi būti prasminga rytoj. Pavyzdžiui, gatvių pavadinimai gali kisti, nuo 2004 metų Lietuvoje įvesta nauja pašto kodų sistema, keičiasi net miestų ar valstybių pavadinimai ir pan., o tai gali ne tik klaidinti, bet ir pareikalauti papildomų išlaidų, sakykime, atnaujinant atitinkamas GIS duomenų bazes.

Geografinių objektų padėtis gali būti nusakoma naudojant metrinius matus, pavyzdžiui, išreiškiama atstumu nuo konkrečių vietų: atstumas nuo pusiaujo ar Grinvičo meridiano. Kitų objektų padėtis gali būti apibūdinama tam tikra išdėstymo tvarka, pavyzdžiui, namų numeriai gatvėje. Dar kitų objektų padėtis yra tik nominali: „Kaunas“, „Centriniai rūmai“ ir pan. GIS naudojami tokie geografinių objektų padėties nusakymo būdai:

• Vietovardžiai;
• Pašto adresas ir kodas;
• Linijinis padėties nusakymas;
• Kadastriniai ID;
• Geografinės koordinatės;
• Plokštuminės koordinatės.

2.2.1 Vietovardžiai

Vietovardžiai – seniausia geografinių objektų padėties nusakymo forma, tikėtina, naudota dar pirmykščių bendruomenių medžiotojų ar rinkėjų bei dažniausia vartojama kasdieniame gyvenime. Daugelis vietovardžių visų vienodai suprantami, nors kai kurie gali būti suprantami tik vietinių gyventojų. Kartais ta pati vietovė gali turėti skirtingus pavadinimus, pavyzdžiui, stengiantis išsaugoti originalius ar vietinių gyventojų vartojamus pavadinimus (sakykime, Everesto kalnas ir Džomolungma Tibeto kalba). Kalba padidina vietovardžių reikšmę, kadangi vartodami prielinksnius „netoli“, „tarp“, „už“ padidiname padėties nusakymo konkretumą. Pavyzdžiui, sakydami „ten, kur Žemaičių pl. kertasi su Baltų pr.“, padėtį galime nusakyti dešimčių metrų tikslumu. Kita vertus, GIS vietovardžiai vartojami tik labai konkretiems uždaviniams spręsti, pavyzdžiui, vykdyti objektų paieškai pagal vietovardį, kaip realizuota sistemoje www.maps.lt, žemėlapių anotavimui. Vartojant vietovardžius geografinei padėčiai nusakyti, mastelis yra reikšmingas. Pavyzdžiui, sakydami „gyvenu Kaune“, gyvenamąją vietovę nusakysime, jei tai pasakysime Vilniuje. Bet jei tai pasakysime Kaune, vargu ar būsime pakankamai tikslūs. Laikui bėgant vietovardžiai praranda prasmę: kas gali atsakyti – buvo ar nebuvo ir jei buvo, tai kur tiksliai buvo tokia legendinė vietovė, kaip Kamelotas.

2.2.2 Pašto adresas ir kodas

Samprata „pašto adresas“ atsirado kartu su sistemingomis pašto siuntų paslaugomis XIX amžiuje. Vadovaujamasi tokiomis prielaidomis:

• Kiekvienas pastatas, butas ar kontora – potencialus adresatas;
• Pastatai yra išdėstyti palei gatves ir atitinkamai sunumeruoti;
• Gatvių pavadinimai unikalūs vietiniu lygmeniu (mieste, gyvenvietėje);
• Miestų, gyvenviečių pavadinimai unikalūs didesniuose regionuose;
• Regionų pavadinimai unikalūs šalyje

Jei šios prielaidos teisingos, tai pašto adresas tinka geografinei padėčiai nusakyti. Tačiau kaimo vietovėse gana problematiška nusakyti objektų padėtį pagal pašto adresą. Taip pat pašto adresas tinka gyvenamųjų pastatų, kontorų ir pan. padėčiai nusakyti, tačiau netinka gamtiniams objektams. Pritaikymo GIS požiūriu, pašto adresas mažai reikšmingas, jei namai numeruojami ne iš eilės palei gatvę (pavyzdžiui, Japonijoje numeracija atitinka pastatymo datą).

Siekiant supaprastinti pašto rūšiavimą, XX amžiaus antroje pusėje daugelis pasaulio šalių įdiegė pašto indeksų sistemą. Nauji pašto kodai Lietuvoje įsigaliojo nuo 2004-01-01. Pašto kodų sistema susideda iš 4 dalių:

• Gyvenamųjų vietų pašto kodai – tai adresui suteikti pašto kodai (2.2.a pav.);
• Pašto dėžučių pašto kodai - pašto dėžutėms, esančioms pašte, suteikti pašto kodai;
• Stambiųjų pašto klientų pašto kodai – įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, gaunančioms daug pašto siuntų, suteikti pašto kodai (2.2.b pav.);
• Lietuvos paštų pašto kodai – tai paštams suteikti pašto kodai.

a)

b)

2.2 pav. Lietuvoje naudojamų pašto kodų pavyzdžiai: a) gyvenamųjų vietų pašto kodai; b) stambiųjų pašto klientų pašto kodai

Žinodami geografinio objekto pašto adresą ir/arba pašto kodą ir naudodami vadinamąją geokodavimo funkciją, galime jį patalpinti į GIS duomenų bazę. 2.3 pav. pateiktas pavyzdys, kuriame susirgimų viena ar kita liga atvejai, fiksuojami įprastinėje aprašomojoje duomenų bazėje, nurodant tik asmeninius ligonio duomenis ir jo gyvenamosios vietos adresą, atvaizduojami žemėlapyje panaudojant adresų geokodavimą. Naudojantis miesto adresų GIS duomenų baze, adresas susiejamas su realiomis koordinatėmis.

2.3 pav. Adresų panaudojimas geografinių objektų (čia - žmogaus gyvenamoji vieta) padėčiai nusakyti

2.2.3 Linijinis padėties nusakymas

Tai sistema nusakyti padėčiai kelyje, gatvėje, komunikacijų tinkle, upių tinkle ir pan. Padėtis nusakoma atstumu nuo konkretaus taško tinkle. Šis būdas dažniausiai naudojamas transporto administracijos, policijos nusakant kelio dangos būklę, ženklus, remonto darbus, autoįvykių padėtį (2.4 pav.).

2.4 pav. Linijinis padėties nusakymas – autoįvykio padėtis nusakoma atstumu nuo Pušų ir Liepų gatvių sankryžos

Tačiau taip nusakant padėtį kartais kyla problemų, pavyzdžiui: už miesto ribų gali būti problematiška arti surasti tašką, nuo kurio nurodysime atstumą, arba tos pačios gatvės gali kirstis kelis kartus. Be to, atstumas atstumui nelygus – kalvotose vietovėse realusis atstumas neatitinka to, kas išmatuojama žemėlapyje ir t.t.

2.2.4 Kadastrinis identifikavimas

Tam tikri geografiniai objektai, pavyzdžiui, žemės sklypai ar miško masyvai, atitinkamuose kadastruose gali būti žymimi unikaliu standartizuotu kodu, kuris laikui bėgant išlieka pastovus ir tenkina reikalavimus, keliamus geografinių objektų padėties nusakymui. Tačiau labai nedaug eilinių žmonių žino savo žemės ar miško sklypo identifikacijos kodą, todėl šis padėties nusakymo būdas naudotinas tik sprendžiant oficialius uždavinius.

Lietuvoje tokios geografinių objektų padėties nusakymo sistemos pavyzdžiais gali būti miškų kadastre naudojamas miško masyvų ar žemės sklypų identifikavimo sistemoje – pasėlių laukų blokų identifikavimas. Plačiau šios sistemos aptariamos kituose skyriuose, čia tik trumpai pristatomi objektų identifikaciniai kodai, kaip geografinės padėties nusakymo priemonė. Miškų kadastre yra pasirinkta hierarchinė miško masyvų registracijos sistema (2.5 pav.). Pavyzdžiui, miško masyvas iki 10 ha yra identifikuojamas kodu 21 42 01 02 0001, kuriame pirmieji du skaitmenys reiškia pirmo lygio miško masyvo (virš 10000 ha) numerį, kiti du – pastarojo „įtakos zonoje“ esančio antro lygio miško masyvo (1000 – 10000 ha) numerį, penktas ir šeštas skaitmuo – trečio lygio miško masyvo (100 – 1000 ha) numerį, kiti du – ketvirto lygio (10 – 100 ha) masyvo numerį ir paskutiniai – penkto lygio masyvo (mažiau nei 10 ha) numerį.

2.5 pav. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre naudojama miško masyvų identifikavimo sistema

Žemės sklypų identifikavimo sistemoje išskiriami pasėlių laukų blokai identifikuojami kodu, kuris suformuojamas pagal bloko, kaip poligono, svorio centro stačiakampes koordinates LKS94 koordinačių sistemoje (apie tai – kituose šios metodinės priemonės skyriuose) – 2.6 pav.

2.6 pav. Pasėlių laukų bloko identifikacinio kodo suformavimas pagal poligono svorio centro koordinatę

2.2.5 Geografinės koordinatės 

Geriausia geografinių objektų padėties nusakymo sistema (panaudojimo GIS prasme) yra tokia, kuri leidžia:

• Preciziškai nusakyti geografinių objektų padėtį net ir naudojant labai stambų mastelį;
• Nustatyti atstumą tarp dviejų padėčių;
• Atlikti kitas erdvinės analizės funkcijas.

Viena iš tokių sistemų – geografinių koordinačių (arba ilgumos-platumos) sistema, pagrįsta Žemės sukimusi apie savo svorio centrą. Norėdami apibrėžti ilgumą ir platumą, pirmiausia turime nusakyti Žemės sukimosi ašį. Žemės svorio centras yra ant jos sukimosi ašies. Plokštuma, išvesta per svorio centrą statmenai sukimosi ašiai, nusako pusiaują. Jei Žemės rutulį (čia, patogumo dėlei, Žemę laikykime rutulio formos) suraikytume plokštumomis, lygiagrečiomis sukimosi ašiai ir statmenomis pusiaujo plokštumai, gautume vienodos ilgumos linijas. Žemės paviršiaus pjūvio linija, einanti per Karališkąją observatoriją Grinviče, Anglijoje, nusako nulinę ilgumą (2.7 pav.). Kampas tarp pastarojo ir bet kurio kito pjūvių plokštumų nusako geografinę ilgumą. Kiekvienas iš 360 ilgumos laipsnių yra padalijamas į 60 minučių, o kiekviena minutė – į 60 sekundžių. Patogumo dėlei, laipsniai skaičiuojami į Rytus bei Vakarus nuo nulinės ilgumos, kurie kinta nuo 0 iki 180. Kompiuterinėse duomenų bazėse Rytų ir Vakarų ilguma yra nurodoma neigiamus skaitmenis naudojant Vakarų ilgumai bei teigiamus – Rytų. Kadangi sudėtinga kaupti laipsnius, minutes bei sekundes, todėl koordinatė dažniausia užrašoma laipsniais ir laipsnio dešimtainėmis dalimis. Vienodą geografinę ilgumą perteikianti linija dar yra vadinama meridianu.

2.7 pav. Geografinės ilgumos nusakymas. Žemę stebime virš Šiaurės ašigalio išilgai sukimosi ašies, o pusiaujas formuoja išorinį apskritimą. Grinvičo padėtis nusako nulinį meridianą. Taško, pažymėto raudonu kryžiumi, ilguma yra nusakoma kertant plokštumą per šį tašką ir Žemės sukimosi ašį bei išmatuojant kampą tarp pastarosios bei nuliniu meridianu suformuojamos plokštumos

Ilguma tokiu būdu gali būti nusakoma bet kokios formos sukiniui, kadangi svorio centras bei sukimosi ašis visada yra nusakyti. Tačiau norint apibrėžti antrąjį geografinių koordinačių komponentą – geografinę platumą, būtina žinoti, kokia yra sukinio forma. Žemės formą geriausiai atitinka elipsoidas, kuris gaunamas apie trumpąją ašį sukant elipsę (2.8 pav.)

2.8 pav. Elipsoidas, gaunamas sukant elipsę aplink jos trumpąją ašį (atitinkančią Žemės sukimosi ašį)

Atstumas tarp Žemės Šiaurės ir Pietų ašigalių yra maždaug 1/300 mažesnis nei pusiaujo skersmuo. Per pastaruosius 200 metų buvo įdėta daug pastangų, siekiant sukurti kuo tikslesnį Žemės formos matematinį modelį. Kiekviena šalis stengdavosi surasti tokią elipsoido išraišką, kuri geriau aprašytų Žemės formą jos teritorijoje. Pirmieji Žemės formą išreiškiantys elipsoidai stipriai skyrėsi savo parametrais, o Žemės svorio centras nebuvo naudojamas kaip atskaitos taškas. Tačiau XX a. antroje pusėje atsiradus tarpkontinentinėms balistinėms raketoms ir norint jas tiksliai nutaikyti, valdant tarptautinius aviacijos skrydžius ir pan., iškilo būtinybė standartizuoti Žemės formos matematinę išraišką. Šiuo metu kaip tarptautinis Žemės formos standartas visuotinai yra priimtas elipsoidas, žinomas kaip WGS84 (World Geodetic System of 1984). Šiame elipsoide naudojami tokie parametrai: atstumas nuo Žemės svorio centro iki pusiaujo – 6378137 m, atstumas nuo Žemės svorio centro iki ašigalio - 6356752,3141403561 m, kas atitinka 1/298,25722210100002 suplokštėjimą.

Dabar galime apibrėžti geografinę platumą. 2.9 pav. pavaizduota linija, išvesta per mus dominantį tašką statmenai elipsoidui šioje padėtyje. Kampas tarp šios linijos ir pusiaujo plokštumos yra suprantamas kaip taško geografinė platuma, kuri gali kisti nuo 90 laipsnių pietų platumos iki 90 laipsnių šiaurės platumos. Vėlgi, GIS pietinės platumos išreiškiamos neigiamais skaitmenimis, o šiaurinės – teigiamais. Dažnai platuma yra žymima graikiška raide „phi“ (φ), o ilguma – graikiška raide „lambda“ (λ). Taigi, galimos tokios geografinės ilgumos ir platumos reikšmės: -180<=λ<=180; -90<=φ<=90. Vienodą geografinę platumą perteikianti linija dar yra vadinama paralele.

Ką reiškia ilgumos ir platumos vienetai įprastiniais atstumo matavimo matais? Jei ignoruosime Žemės suplokštėjimą, tai du taškai, esantys ant to paties meridiano, kurių platuma skiriasi vienu laipsniu, bus nutolę vienas nuo kito per 1/360 Žemės spindulio, arba apie 111 km. Viena platumos minutė atitinka 1,86 km, o tai sudaro vieną jūrmylę, viena platumos sekundė – apie 30 metrų. Atstumas rytų-vakarų kryptimi priklausys nuo to, kiek esame nutolę nuo pusiaujo. Atstumo trumpėjimas išreiškiamas platumos kampo kosinusu (cos φ), kuris, pavyzdžiui, esant 30 laipsnių Šiaurės ar Pietų platumos yra 0,866, 0,5 esant 60 laipsnių Šiaurės ar Pietų platumos. Lietuvoje, kurios platuma yra apie 55 laipsnius, viena ilgumos minutė atitinka 63,7 km, viena platumos minutė 1,06 km, o viena platumos sekundė – apie 18 m.

Žinodami geografinę ilgumą ir platumą galime nustatyti atstumą tarp bet kokių dviejų taškų. Jei Žemę, paprastumo dėlei, laikysime taisyklingai apskrita, tai trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų yra didysis apskritimas, arba lankas, kuris būtų suformuojamas Žemę perveriant linijomis, einančiomis per šiuos taškus ir jos svorio centrą (2.10 pav.). Šio lanko ilgis, kuris spindulys sferos pavidalo Žemėje yra R, būtų:

R arccos[sinφ₁ sinφ₂+cosφ₁ cosφ₂ cos(λ₁- λ₂)]

2.10 pav. Trumpiausias atstumas tarp dviejų taškų sferoje yra didysis apskritimas. Visos ilgumos linijos ir pusiaujas yra didieji apskritimai. Visos platumos linijos (išskyrus pusiaują) yra mažieji apskritimai, kadangi jie nekerta sferos centro

2.2.6 Projekcijos ir plokštuminės koordinatės

Geografinės koordinatės – patogus geografinių objektų padėties nusakymo būdas, tačiau yra priežasčių, skatinančių Žemės paviršių suprojektuoti į plokštumą:

• Popieriaus lapas, kuriame spausdinami GIS rezultatai, yra plokščias;
• GIS duomenų bazės dažnai kuriamos plokščių žemėlapių pagrindu;
• Rastriniame modelyje gardelė plokščia, fotofilmas plokščias ir pan.
• Fotografuojant Žemę iš kosmoso, centrinėje vaizdo dalyje detalumas yra aukštesnis, o vaizdo pakraščių link – mažėja. Be to, kita Žemės pusė nematoma... Jei norime visą Žemę stebėti vienu metu, būtina ją projektuoti į plokštumą.
• Plokštumoje paprasčiau atlikti matavimus bei spręsti kitus erdvinės analizės uždavinius.

Stačiakampėse (arba plokštuminėse) koordinačių sistemose bet kurio taško padėtis nusakoma kaip X,Y koordinatė pasirinktame tinklelyje. Koordinačių sistemos pradžia yra tinklelio centras (2.11 pav.). GIS ordinačių ašis dažniausia nukreipta į šiaurę, o abscisių – į rytus.

Bet kuri plokštuminių stačiakampių koordinačių sistema yra grindžiama geografinių koordinačių sistema, pritaikyta konkrečiam elipsoidui, t.y. ilguma ir platuma (λ ir φ) transformuojamos į X ir Y. Bendruoju atveju tai gali būti išreiškiama dviem matematinėmis funkcijomis:

X=f(φ,λ),

Y=g(φ,λ).

Kiekvienai konkrečiai projekcijai, kurių yra labai daug, būdingi skirtingi šių funkcijų parametrai. Pavyzdžiui, viena iš populiariausių Merkatoriaus projekcija naudoja tokias funkcijas geografinėms koordinatėms transformuoti į stačiakampes:

X=λ,

Y=ln tan[φ/2+π/4].

Ir atgal iš stačiakampių koordinačių į geografines:

λ=X,

φ=2arctan e^y- π/2.

Bet kuri projekcija iškraipo Žemės objektus – jų formą, plotą, atstumus tarp objektų. Projekcijos gali išsaugoti kai kurias savybes, tačiau nėra tokios projekcijos, kuri išsaugotų visas savybes. GIS yra svarbūs 2 projekcijų tipai:

• Lygiakampės (konforminės) – išsaugoma objektų forma, nes iškraipymai visomis kryptimis yra vienodi – dažniausiai naudojamos navigacijoje, kur nubrėžta tiesi linija žemėlapyje visada perteikia pastovią kryptį;
• Lygiaplotės (ekvivalentinės) – forma iškreipiama, tačiau plotas išlieka teisingas – tinka naudoti sprendžiant uždavinius, kuriuose svarbus objektų plotas, pavyzdžiui, kadastro vedimas.

Abi projekcijos iškraipo atstumus.

Projekcijos dar klasifikuojamos pagal tai, kaip Žemės paviršius fiziškai suprojektuojamas į plokštumą (2.12 pav.):

• Cilindrinės;
• Azimutinės;
• Kūginės.

b)

c)

2.12 pav. Projekcijų tipai pagal tai, kaip Žemės paviršius fiziškai projektuojamas į plokštumą: a) cilindrinės; b) azimutinės ir c) kūginės

Nuo 1996 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje naudojama Lietuvos koordinačių sistema LKS94. Daugiau informacijos šiuo klausimu galite rasti: Miško kartografija: paskaitų konspektas / J. Daniulis; Lietuvos žemės ūkio universitetas. Miškotvarkos katedra. Akademija: LŽŪU Leidybos centras, 2002.

Informacijos šaltinis: http://www.giscentras.lt

Į viršų

Navigacijos technologijų dvikova: GLONASS prieš GPS monopolį

Į viršų

JAV kuria 3 kartos GPS

Į viršų

Navigacija - ant stiklo

nformacijos šaltinis: Balsas.lt

Į viršų

Artilerijos sviedinys su GPS – vienas geriausių JAV karinių išradimų

Informacijos šaltinis: Balsas.lt

Į viršų

Automobilius saugos vaizdo kameros su GPS

Įrenginyje integruotas pagreičio daviklis, kuris fiksuoja smūgį į automobilį. Vaizdo kamera išsaugo vaizdo įrašą 10 sekundžių prieš įvykį ir 30 sekundžių po jo. GPS modulis įrašo įvykio koordinates. Naujovės kaina – 445 JAV dol. „Brickhouse Security“ prekiauti ja pradės jau kitą savaitę.

Informacijos šaltinis: Balsas.lt

Į viršų

Mėnulyje bus sava GPS sistema

nformacijos šaltinis: Balsas.lt

Į viršų